Black Friday sukčiai: kaip atpažinti netikrą el. parduotuvę?

Per Black Friday padaugėja netikrų el. parduotuvių, phishing laiškų, apgaulingų SMS ir pasiūlymų, kurių tikslas – išvilioti pinigus ar prisijungimo duomenis. Saugiausia prieš mokant patikrinti pardavėjo rekvizitus, svetainės adresą, kainos realumą ir mokėjimo būdą, o kilus abejonėms – nepirkti.

Juodasis penktadienis yra vienas aktyviausių apsipirkimo laikotarpių metuose. Tuo naudojasi ne tik teisėti prekybininkai, bet ir sukčiai, kuriantys netikras parduotuves, kopijuojantys žinomų prekės ženklų svetaines ar siunčiantys melagingas žinutes apie siuntas ir mokėjimus.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba taip pat įspėja, kad per Black Friday pirkėjai gali susidurti su neegzistuojančiais pardavėjais ir fiktyviomis el. parduotuvėmis.

Trumpai: 7 ženklai, kad Black Friday pasiūlymas gali būti apgavystė

1. Per gera, kad būtų tiesa, kaina. NKSC nurodo, kad netikros svetainės dažnai siūlo 80–90 % nuolaidas daugeliui prekių – tai vienas aiškiausių požymių. Palyginkite kainą keliose žinomose parduotuvėse.
2. Įtartinas adresas. Domenas primena žinomą prekės ženklą, bet turi papildomą raidę, brūkšnelį ar žodį, pvz., „sale“.
3. Labai naujas domenas. Netikros parduotuvės dažnai veikia vos savaitę ar dvi. Domeno registracijos datą galite patikrinti „whois“ paieškoje (.lt domenams – domreg.lt).
4. Nėra rekvizitų ir sąlygų. Trūksta įmonės pavadinimo, kodo, adreso, veikiančių kontaktų, grąžinimo ir pristatymo taisyklių.
5. Prasta kalba. Gramatikos klaidos, keistos frazės ir akivaizdus mašininis vertimas, nenuosekli informacija.
6. Spaudimas skubėti. Vis iš naujo prasidedantys laikmačiai, „liko tik 2 vnt.“ ir panašios žinutės, kurios skatina pirkti negalvojant.
7. Nesaugus atsiskaitymas. Mokėjimo puslapis neprasideda „https://“ arba siūloma mokėti tiesioginiu pavedimu nežinomam asmeniui.

Vienas požymis dar neįrodo, kad svetainė tikrai nesaugi, bet keli kartu – rimtas signalas sustoti ir atsisakyti pirkinio.

Žemiau – greito patikrinimo lentelė, kurią galite naudoti prieš kiekvieną pirkimą nepažįstamoje parduotuvėje.

Ką tikrinti	Kaip patikrinti	Pavojaus ženklas
Kaina	Palyginkite su 2–3 žinomomis parduotuvėmis	Kaina gerokai mažesnė nei visur kitur
Adresas	Atidžiai perskaitykite domeną raidė po raidės	Papildomi simboliai, keista galūnė
Domeno amžius	„Whois“ paieška, .lt – domreg.lt	Domenas įregistruotas prieš kelias savaites
Įmonė	Rekvizitai svetainėje ir įmonių registruose	Rekvizitų nėra arba jie nesutampa
Atsiliepimai	Paieškoje įrašykite parduotuvės pavadinimą ir „atsiliepimai“ arba „scam“	Nėra jokios informacijos arba daug skundų
Mokėjimas	Kokie atsiskaitymo būdai siūlomi	Tik tiesioginis pavedimas nepažįstamam gavėjui

Kodėl per Juodąjį penktadienį sukčių daugėja?

Kai visi ieško nuolaidų, didelė kaina „su perbraukimu“ niekam nekelia įtarimo, o skubėjimas – įprastas. Tuo ir naudojasi sukčiai. Keli skaičiai, kuriuos pateikė „Citadele“ bankas savo 2025 m. lapkričio pranešime:

• kibernetinio saugumo bendrovė „Avast“ 2024 m. Juodojo penktadienio ir švenčių laikotarpiu pasaulyje aptiko daugiau nei 80 000 netikrų internetinių parduotuvių;
• Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras 2025 m. pirmąjį pusmetį Lietuvoje užfiksavo 7 700 bandymų išvilioti gyventojų pinigus, o nukentėjusieji sukčiams pervedė 11,5 mln. eurų.

Pasak banko atstovų, tokių parduotuvių tikslas dažniausiai yra ne parduoti prekę, o gauti jūsų pinigus arba mokėjimo ir asmens duomenis.

Dažniausi Black Friday sukčiavimo būdai

Jei svetainė jums nauja, skirkite jos įvertinimui bent penkias minutes. Tai daug mažiau laiko, nei tektų sugaišti bandant atgauti pinigus, o tikras gerų pasiūlymų laikotarpis per tas minutes niekur nedings – Juodojo penktadienio akcijos dažnai tęsiasi kelias dienas ar net visą savaitę. Apie lapkričio akcijų laikotarpius plačiau rašome straipsnyje „Black Friday, Black Week ir Cyber Monday: kuo jie skiriasi?“.

Netikros el. parduotuvės

Vienas dažniausių scenarijų – profesionaliai atrodanti svetainė, siūlanti itin dideles nuolaidas populiarioms prekėms.

Tokios svetainės gali turėti:

• kokybiškas produktų nuotraukas;
• realistišką dizainą;
• „Black Friday −80 %“ ar panašius pasiūlymus;
• atgalinį laikmatį;
• netikrus klientų atsiliepimus.

Tačiau po pirkimo prekė gali būti apskritai neišsiųsta, būti visiškai kita arba svetainė tiesiog dingti.

VVTAT rekomenduoja prieš perkant tikrinti, ar pardavėjas pateikia įmonės pavadinimą, kontaktinę informaciją ir kitus rekvizitus, o ne pasitikėti vien patrauklia svetainės išvaizda.

Patikrinkite svetainės adresą

Sukčiai dažnai kuria domenus, kurie beveik identiški žinomų parduotuvių adresams. Pavyzdžiui, jei oficialus prekės ženklo adresas būtų stiliauspavyzdys.lt, jį imituojančiame adrese gali būti naudojamas:

• Papildomas brūkšnelis: stiliaus-pavyzdys.lt.
• Pakeista viena raidė: stiliauspavizdys.lt – vietoje „y“ įrašyta „i“.
• Kita domeno galūnė: stiliauspavyzdys.shop vietoje .lt.
• Prekės ženklo pavadinimas ilgame adrese: stiliauspavyzdys.lt.nuolaidos.example – tikrasis domenas čia yra nuolaidos.example, o ne stiliauspavyzdys.lt.

Vien logotipas ar parduotuvės pavadinimas svetainėje neįrodo, kad esate oficialiame puslapyje. Jei į parduotuvę patekote per socialinių tinklų reklamą, SMS ar el. laišką, saugiau pačiam iš naujo įvesti žinomos parduotuvės adresą naršyklėje, o ne spausti gautą nuorodą.

Atminkite ir priešingą dalyką: daug gerų atsiliepimų ar „https“ spynelė dar nėra garantija. Lietuvos bankas pabrėžia, kad „https“ nebuvimas rodo, jog duomenys gali būti neapsaugoti, bet jo buvimas savaime neįrodo, kad svetainė patikima.

Per gera kaina taip pat yra signalas

Didelės Black Friday nuolaidos yra normalu, tačiau visiškai nereali kaina turėtų kelti įtarimą.

Jei naujas telefonas, konsolė ar kitas populiarus produktas kainuoja kelis kartus pigiau nei visose kitose parduotuvėse, pirmiausia patikrinkite:

1. ar tai tiksliai tas pats modelis;
2. ar pardavėjas realiai egzistuoja;
3. ar yra nepriklausomų atsiliepimų;
4. ar nurodyti įmonės rekvizitai;
5. ar rekvizitus galite rasti Google;
6. ar svetainė turi saugumo sertifikatą;
7. ar mokėjimas vyksta per įprastą ir saugią mokėjimo sistemą.

Geras Black Friday pasiūlymas gali būti pigesnis už rinkos kainą, tačiau ekstremali nuolaida nežinomoje parduotuvėje nėra priežastis aklai pasitikėti pasiūlymu ir išjungti atsargumą.

Jei parduotuvė yra tikra, tačiau įtariate, kad Black Friday nuolaida pateikta klaidinančiai, išsisaugokite prekės puslapio ir reklamos ekrano nuotraukas, kainą bei akcijos sąlygas ir kreipkitės į pardavėją. Plačiau apie kainų tikrinimą skaitykite straipsnyje „Ar Juodojo penktadienio nuolaidos tikros?“

Netikros SMS apie siuntas

Pasak NKSC, Juodojo penktadienio laikotarpiu dažniausiai pasitaikanti apgaulė – duomenų išviliojimas. Sukčiai naudoja socialinių tinklų reklamas, el. laiškus ir SMS žinutes, kurios gali priminti tikrų parduotuvių ar kurjerių pranešimus.

Pavyzdžiui:

„Jūsų siunta sustabdyta. Atnaujinkite pristatymo adresą.“

Arba:

„Sumokėkite 1,99 € pristatymo mokestį, kad siunta būtų pristatyta.“

Nuoroda gali nuvesti į puslapį, imituojantį pašto, kurjerio ar mokėjimų sistemos svetainę. Tikslas dažnai nėra gauti tuos kelis eurus. Sukčiai siekia išvilioti kortelės duomenis, prisijungimus ar patvirtinimo kodus.

Jei laukiate siuntos, jos būseną tikrinkite tiesiogiai kurjerio ar parduotuvės svetainėje, o SMS žinutėmis gautų įtartinų nuorodų nespauskite ir mokėjimų neatlikite. Jei kyla abejonių dėl siuntos pristatymo, susisiekite su pardavėju ar kurjerių tarnyba.

Socialinių tinklų reklamos

Netikros parduotuvės dažnai reklamuojamos per Facebook, Instagram, TikTok ar kitas platformas. Reklama gali atrodyti profesionaliai ir naudoti gerai žinomo prekės ženklo nuotraukas.

Prieš pirkdami:

• nespręskite apie parduotuvės patikimumą vien iš reklamos;
• atsidarykite svetainę ir patikrinkite jos rekvizitus;
• paieškokite parduotuvės pavadinimo Google kartu su žodžiais „atsiliepimai“, „scam“ ar „sukčiai“;
• patikrinkite, ar įmonė nurodo realų adresą Lietuvoje ir kontaktus.

Netikri banko ar mokėjimo pranešimai

Sukčiai gali apsimesti banku, mokėjimo paslaugų teikėju, kurjeriu ar pačia parduotuve. Jų siunčiami el. laiškai ir SMS žinutės gali atrodyti kaip įprasti pranešimai apie jūsų pirkinį. Pavyzdžiui, žinutėje gali būti teigiama, kad:

• mokėjimas nepavyko, todėl reikia iš naujo įvesti kortelės duomenis;
• paskyra užblokuota, todėl būtina patvirtinti tapatybę;
• siuntos nepavyko pristatyti, todėl reikia patikslinti adresą ar sumokėti papildomą pristatymo mokestį;
• užsakymas bus atšauktas, jei jo nedelsdami nepatvirtinsite.

NKSC įspėja, kad sukčiai naudojasi laikotarpiais, kai žmonės aktyviai apsiperka ir laukia siuntinių: tuomet pranešimas apie pristatymo problemą gali pasirodyti ypač įtikinamas.

Žinutėje pateikta nuoroda gali nuvesti į suklastotą svetainę, kurioje prašoma prisijungimo ar mokėjimo duomenų. Gavę tokį pranešimą, užsakymo ar mokėjimo būseną tikrinkite savarankiškai atidarę oficialią parduotuvės svetainę ar banko programėlę. Jei reikia, susisiekite oficialioje svetainėje nurodytais kontaktais.

Europos Komisija rekomenduoja nesiųsti mokėjimo duomenų el. paštu ar žinučių programėlėmis, rinktis mokėjimo būdus, suteikiančius apsaugą nuo sukčiavimo ir galimybę spręsti ginčus, bei vengti tiesioginių perlaidų nežinomiems pardavėjams.

Ne viskas, kas klaidina, yra sukčiavimas

Svarbu atskirti tikrą kriminalinę apgavystę nuo klaidinančios prekybos praktikos.

Pavyzdžiui, parduotuvė gali būti reali, tačiau:

• klaidingai rodyti nuolaidos procentą;
• naudoti neaiškią palyginamąją kainą;
• į krepšelį automatiškai pridėti papildomą paslaugą;
• papildomus mokesčius parodyti tik paskutiniame žingsnyje;
• būti registruota kitoje šalyje, bet veikti teisėtai Lietuvoje.

2026 m. paskelbtoje Europos Komisijos patikroje nustatyta, kad iš 314 tikrintų internetinių prekybininkų 30 % nuolaidas nurodė neteisingai. Taip pat dalis prekybininkų automatiškai bandė pridėti papildomas prekes ar paslaugas į pirkėjų krepšelius.

Todėl Black Friday metu reikia saugotis ne tik visiškai fiktyvių parduotuvių, bet ir agresyvių ar klaidinančių pardavimo praktikų.

Kaip mokėti saugiau?

Mokėjimo būdas gali turėti didelę reikšmę, jei vėliau paaiškėja, kad pardavėjas buvo nesąžiningas.

• Mokėkite tik patikimais, atsekamais būdais ir venkite tiesioginių pavedimų nežinomiems gavėjams.
• Niekam neatskleiskite banko prisijungimo duomenų ir patvirtinimo kodų – tikras pardavėjas ar bankas jų neprašo.
• Jei banko programėlė prašo patvirtinti mokėjimą, patikrinkite, kokią sumą ir kokiam gavėjui tvirtinate.
• Pirkite iš parduotuvių, kurias pažįstate arba kurias patikrinote pagal aukščiau pateiktą lentelę.

Tai papildo mūsų 12 žingsnių pasiruošimo Juodajam penktadieniui planą, kuriame parduotuvės patikrinimas yra vienas paskutinių žingsnių prieš apmokant.

Ką daryti, jei jau sumokėjote sukčiams?

Veikite nedelsdami – laikas čia svarbiausias.

1. Susisiekite su savo banku ir paprašykite sustabdyti mokėjimą.
2. Užblokuokite kortelę, jei įvedėte jos duomenis, patvirtinote mokėjimą ar atskleidėte kortelės duomenis kitiems asmenims.
3. Prašykite sustabdyti pavedimą arba inicijuoti lėšų susigrąžinimą: vien kortelės užblokavimas pavedimo iš sąskaitos nesustabdo.
4. Išsaugokite įrodymus: ekrano nuotraukas, svetainės adresą, el. laiškus ir žinutes – jų gali prireikti bankui bei policijai.
5. Pakeiskite atskleistus slaptažodžius ir apsaugokite paskyras. Atsijunkite nuo kitų aktyvių sesijų ir įjunkite dviejų žingsnių autentifikavimą, jei paskyra jį palaiko.
6. Praneškite apie netikrą svetainę NKSC el. paštu cert@nksc.lt.
7. Stebėkite sąskaitos ir kortelės operacijas: pastebėję naują neatpažįstamą mokėjimą, nedelsdami informuokite banką.

Dažniausiai užduodami klausimai

Šaltiniai

• Įspėjimas apie neegzistuojančius pardavėjus ir fiktyvias el. parduotuves per Juodąjį penktadienį; rekomendacijos tikrinti pardavėjo duomenis, atsiliepimus ir svetainės patikimumą – VVTAT „Atsargiai, nuolaidos! Kaip neapsigauti „Juodojo penktadienio“ metu“ (2025-11-25): vvtat.lrv.lt
• Saugūs mokėjimo metodai, suteikiantys apsaugą nuo sukčiavimo ir galimybę spręsti ginčus; rekomendacija vengti perlaidų nežinomiems pardavėjams – Europos Komisija „Jūsų apsauga apsiperkant internetu“: commission.europa.eu
• Sukčiavimas apsimetant pašto ir siuntų tarnybomis; apgaulingi pranešimai apie nepristatytą siuntą – NKSC „Pašto tarnybomis apsimetančių internetinių sukčių neatpažintų kas septintas darbuotojas“ (2023-12-12): nksc.lt
• Iš 314 patikrintų internetinių prekybininkų 30 % nuolaidas nurodė neteisingai; 36 % bandė pridėti papildomų prekių į krepšelius – Europos Komisija „Atlikus ES patikrą nustatyta klaidinančios pardavimo internetu praktikos atvejų“ (2026-03-26): commission.europa.eu
• NKSC: lapkričio pabaigoje daugėja incidentų; dažniausia – duomenų išviliojimas; netikros svetainės su 80–90 % nuolaidomis; ką daryti nukentėjus – LRT (2024-11-20): lrt.lt
• „Avast“ – daugiau nei 80 000 netikrų parduotuvių (2024); PPPKC – 7 700 bandymų ir 11,5 mln. Eur (2025 m. I pusm.); netikros parduotuvės veikia 1–2 sav.; domeno amžiaus tikrinimas – „Citadele“ pranešimas (2025-11-14): cblgroup.com
• „https“ reikšmė, domeno amžius, skubinimas, atsiliepimai, prisijungimo duomenų neatskleidimas – Lietuvos bankas (2024-11-25): lb.lt
• Siuntos sekimo numerį vesti oficialioje kurjerio svetainėje; kreipimasis į policiją – SEB (2023-11-17): seb.lt